Kvótakerfiš.

Hagkvęmni.

 Žvķ er haldiš fram aš stjórnkerfi fiskveiša į Ķslandi sé fyrirmynd annarra žjóša. Alžjóša hafrannsóknarįšiš fylgist meš vernd og uppbyggingu fiskistofna hér viš land og vottar žaš aš veišar séu sjįlfbęrar og standist alžjóšlega višurkennd varśšarsjónarmiš. Stušst er viš aflareglu sem kvešur į um aš ašeins skuli veidd 20% af višmišunarstofni žorsks į hverju įri. Žaš er lįtiš aš žvķ liggja aš fyrir žvķ séu fiskifręšileg rök, aš žetta snśist um afkomu žorskstofnsins. En žvķ fer fjarri. 20% aflaregla mišast viš aš hįmarka aršsemi af veišunum sem ķ okkar tilfelli hįmarkar hag handhafa aflaheimilda. Žetta mišast ekki viš aš hįmarka arš žjóšfélagsins. Enda hafa engar ašrar žjóšir tekiš upp fiskveišistjórnarkerfi aš okkar fyrirmynd.

Mörg stęrri sjįvarśtvegsfyrirtęki eiga fisksölufyrirtęki erlendis. Žessi erlendu fyrirtęki kaupa afurširnar hér heim į fremur lįgu verš og selja svo erlendis meš miklum hagnaši. Śtgerširnar fį aflaheimildum śthlutaš fyrir smįaura frį rķkinu, kaupa aflann af sķnum skipum į hluta žess veršs sem fengist fyrir hann į markaši og greiša slķk smįnarlaun til fiskverkafólks aš jafnvel ķ atvinnuleysinu fįst Ķslendingar ekki til starfa. Žessi lįgi tilkostnašur og mikla aršsemi skżrir hvers vegna śtvegsmenn leggja höfuš įherslu į aš hafa allt į sömu hendi frį veišum til endanlegrar sölu erlendis.

Vegna žess įstands sem nś rķkir njóta fyrirtękin undanžįgu frį lögum um gjaldeyrisvišskipti. Žrįtt fyrir aš bśa viš žessi góšu skilyrši žį, vegna lįgs veršs į afuršum, er afkoman svo slök aš žessi fyrirtęki eru tekin silkihönskum ķ bankakerfinu. LĶŚ segir aš sjįvarśtvegurinn žurfi u.ž.b. 100 milljarša afskriftir. Varla er žaš ofįętlaš.

Kvótakerfinu var komiš į aš pöntun śtgeršarmanna. Į fiskižingi haustiš 1983 voru lögš drög aš kerfinu. Frumvarp til laga, ķ anda samžykkta fiskižings, var lagt fram 9.12.1983 og varš aš lögum 20.12.1983. Engar breytingar voru geršar į frumvarpi Halldórs Įsgrķmssonar ķ mešförum žingsins.

Langstęrsti hluti aflaheimilda er ķ höndum ašila sem fengu kvóta śthlutaš 1984. Sś fullyršing aš yfir 80% kvóta sé nś ķ höndum annarra ašila en fengu hann ķ upphafi skżrist ašallega af sameiningum fyrirtękja og breytingum į rekstraformi (kennitölubreytingum). Aš auki hafa oft į tķšum önnur sjónarmiš en hagkvęmni ķ śtgerš rįšiš įkvöršunum manna um aš auka kvótaeign sķna (Jón Steinsson hefur td. śtskżrt žetta vel).  

Žvķ er išulega haldiš fram aš meš auknum veišum muni verš į afuršum snarfalla. Žaš er aš sjįlfsögšu frįleit fullyršing. Mešalverš į mörkušum hér heima myndi vissulega lękka žar sem viš žyrftum aš fara aš selja afuršir į markaši sem borga ekki eins vel. En ólķklegt er aš žeir kaupendur erlendis sem hęsta verš borga muni greiša minna žrįtt fyrir aukna veiši. Aukin veiši į Ķslandi er sem dropi ķ hafiš į framboši fisks į heimsmarkaši.

Meš samningaleišinni er veriš aš festa ķ sessi forréttindi örfįrra og um leiš mannréttindabrot į öšrum. Jafnframt er veriš aš tryggja aš bankar og kröfuhafar fįi til sķn megin hluta aršsins sem fiskurinn skapar. Žvķ mišur viršist žaš vera į öllum svišum sem rķkisstjórnin tekur hagsmuni banka og fjįrmagnseigenda framyfir hagsmuni almennings.

Fiskvernd og vķsindi.

Til žess aš magnstżra fiskveišum (nota kvótakerfi) af einhverju viti žarf augljóslega aš vita žrennt. Stofnstęrš, vöxt og afföll. Ekkert af žessu er žekkt. Stofnstęršin er įgiskuš śt frį vķsitölu sem fundin er śt ķ togararalli og sett innķ ósannaša jöfnu sem įvallt er kölluš “stofnstęršarlķkan” žvķ žaš hljómar svo miklu betur. Inn ķ žessa jöfnu er svo settur nįttśrulegur dauši sem er gefin stęrš auk annarra įgiskašra og gefinna stęrša. Ekkert tillit er tekiš til vaxtahraša enda er śtilokaš aš vita hver vöxturinn veršur nęsta įriš žó svo nokkuš aušvelt sé aš finna hann śt aftur ķ tķmann (en žaš er ekki endilega žaš sem mįli skiptir)

Skip eru į stöšugum flótta undan žorski og svo hefur veriš sķšan ég hóf sjómennsku 1991. žaš segir okkur aš Hafró er aš męla skakkt. Ef aflasamsetning er ekki ķ samręmi viš śtgefin kvóta er augljóst aš kolrangt er męlt. Vęri einhver vilji til žess aš sannreyna nįkvęmni męlinga Hafró vęri žaš vandalķtiš m.a. meš žvķ aš lķta til raunverulegrar aflasamsetningar og svo hversu miklum kvóta er śthlutaš ķ hverjum stofni (mį lķkja žessu viš gross error check). Fiskimenn ęttu ekki stöšugt aš žurfa aš flżja žorskgengd eša aš standa ķ brottkasti og framhjįlöndun.

Aš auki er ekki vitaš hversu mikill raunverulegur įvinningur er aš žvķ aš byggja upp mjög stóran žorskstofn hér viš land žar sem śtilokaš er aš meta įhrif mjög stórs žorskstofns į višgang annarra stofna svo sem, żsu, ufsa, sķldar og rękju.

Nś į nżhöfnu fiskveišiįri eru žegar farnar aš berast sögur af śtgeršum sem eru farnar aš segja upp sķnum starfsmönnum. Į atvinnuleysiš er ekki bętandi. Žetta stafar fyrst og fremst af stórkostlegum nišurskurši į kvóta einu sinni enn. Żsukvótinn hefur veriš skorinn nišur į örfįum įrum um meira en helming. Žaš skorti ekkert į aš Hafró hęldi sér fyrir góšan įrangur ķ uppbyggingu żsunnar į įrunum 2003-2007. En žeir viršast ekki telja žaš sķna sök aš aflinn hrynji jafn skart aftur( enda er um nįttśrulega sveiflu aš ręša  rétt eins og žegar stofninn óx). Sannarlega mį segja aš stękkun żsustofnsins og svo hrun hans afsanni allar kenningar Hafró um aš žaš žurfi aš byggja upp stóran hrygningarstofn til žess aš tryggja góša nżlišun. Ķ żsunni leiddi risastór stofn til risa falls ķ stofninum.

Ķ kringum 1970 ruddust fiskifręšingar Hafró fram į sjónarsvišiš og lofušu stjórnmįlamönnum mun betri og jafnari afla yrši žeirra rįšgjöf fylgt. Į žeim tķma var įrlegur mešalafli um 440.000 tonn. Įętlunin snérist um aš friša 3 įra fisk og leyfa honum aš vaxa žar til hann yrši 4 įra og eldri. Skiljanlega féllu stjórnmįlamenn fyrir slķku kostaboši. Uppbyggingin hófst įriš 1972 žegar erlendum togurum var komiš śt fyrir 50 mķlur, möskvastęrš ķ botnvörpum var aukinn og jafnframt var gripiš til skyndilokanna til frišunar į smįfiski. Įriš 1976 varš annar įfangasigur ķ žessari barįttu meš tilkomu 200 mķlna lögsögu og skrapdagakerfis og svo loks įriš 1983 žegar kvótalögin voru samžykkt. Ešlilegt er aš spyrja um įstand žorskins į žessum tķma. Var žörf į žessari frišun? Žvķ var nś žannig fariš aš ķ lok hinnar grķšarmiklu “rįnyrkju” į įrunum 1950 til 1972 var stofninn ķ betra įstandi til aš višhalda sér en hann hefur vanalega veriš. 1973 įrgangurinn er talinn vera sį stęrsti nokkurn tķmann og sį sķšasti af stóru įrgöngunum til aš koma aš fullum žunga innķ veišina. 1976 įrgangurinn var lķka talinn grķšarlega stór og er jafnframt fyrsti stóri įrgangurinn sem naut frišunar. Hann koma aldrei fram ķ veišinni nema sem mešalįrgangur og eftirį var įkvešiš aš hann hafi aldrei veriš sérstaklega stór. 1981 og 1982 voru metaflaįr į Ķslandi, afli į vertķš sušvestanlands var um 115.000-135.000 tonn įrsaflinn fór ķ 460.000 tonn. Aflabrögš voru mun sķšri įriš 1983 m.a. vegna frišunarašgerša og ętisskorts. Žaš var tališ til marks um aš stofninn vęri kominn aš fótum fram og žvķ yrši aš bregšast skjótt viš. Ķ kjölfariš komu śtgeršarmenn kvótakerfinu į.

Eftir žessa stórkostlegu frišun og uppbyggingu ķ įratugi var kvótinn kominn nišur ķ 130.000 tonn įriš 2007. Enn er ekki spurt hvort forsendurnar séu réttar eša rangar. Ķ dag eftir aš kvótinn hefur veriš aukinn ķ 160.000 tonn erum viš ašeins 400.000 tonn frį settu marki!

Nżting nįttśruaušlinda.

 Ofveiši er ķ raun óskilgreint hugtak og ekki er vitaš um nokkurn fiskistofn sem hefur hruniš sökum veiša. Į žaš jafnt viš um žorskinn viš Nżfundnaland 1992, sķldina viš Ķsland 1968 eša fiskistofna viš strendur Evrópu ķ dag. Afar fįtt bendir til aš veišar hafi žar haft afgerandi įhrif. T.d. er algjörlega śtilokaš aš veišar eigi sökina į lęgri sjįvarhita eins og raunin var viš Nżfundnaland. Enn er mönnum samt tķšrętt um ofveiši og yfirleitt fylgir tali um ofveiši sś įlyktun aš ašrir en “ég” megi alls ekki veiša fisk.

Svo viršist sem aflamarkskerfinu hafi veriš komiš į sökum fįkunnįttu eša žį meš blekkingum. Sį rįšherra sem innleiddi kerfiš kom meš žvķ stórkostlegum aušęfum ķ hendur fjölskyldu sinnar og braut um leiš mannréttindi į žegnum landsins. Žessu mį trślega ašeins lķkja viš “Teapot dome” hneyksliš ķ Bandarķkjunum į 3. įratug sķšustu aldar. Munurinn er hins vegar sį aš Albert Fall innanrķkisrįšherra Bandarķkjanna fór ķ fangelsi (en okkar mašur fékk banka og fķnustu eftirlaun).

Nżting orkuaušlinda og fiskveišar eru gjörólķkar. Viš fiskveišar skapast umfram aršur vegna nżtingar aušlindarinnar į sama tķma og ekki er til fjįrmagn til žess aš virkja orkuaušlindir. Žvķ er meš öllu órökrétt aš ętla sér aš nota sömu reglur viš śthlutun réttinda til nżtingar į žessum aušlindum. Einnig eru žessar aušlindir ósambęrilegar hvaš žaš varšar aš vel er hęgt aš selja fiskiskip og bśnaš milli landa eša landshluta breytist forsendur ķ rekstri.

Žvķ mišur viršist Ķsland vera undir sömu sök selt og fjöldi annarra žjóša sem rķkar eru aš nįttśruaušlindum. Mannréttindi eru lķtils virt ķ žessum rķkjum, hagsmunaöfl véla meš aušlindir og misskipting og spilling er višvarandi. Žó ekki žurfi aš leita lengra en til Noregs til aš sjį hvernig rķkar nįttśruaušlindir séu nżttar žjóšinni til hagsbóta žį hafa ķslensk stjórnvöld leitaš lengra aš fyrirmynd, jafnvel allt sušur ķ Persaflóa.


« Sķšasta fęrsla

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband