Kvótakerfiš.

Hagkvęmni.

 Žvķ er haldiš fram aš stjórnkerfi fiskveiša į Ķslandi sé fyrirmynd annarra žjóša. Alžjóša hafrannsóknarįšiš fylgist meš vernd og uppbyggingu fiskistofna hér viš land og vottar žaš aš veišar séu sjįlfbęrar og standist alžjóšlega višurkennd varśšarsjónarmiš. Stušst er viš aflareglu sem kvešur į um aš ašeins skuli veidd 20% af višmišunarstofni žorsks į hverju įri. Žaš er lįtiš aš žvķ liggja aš fyrir žvķ séu fiskifręšileg rök, aš žetta snśist um afkomu žorskstofnsins. En žvķ fer fjarri. 20% aflaregla mišast viš aš hįmarka aršsemi af veišunum sem ķ okkar tilfelli hįmarkar hag handhafa aflaheimilda. Žetta mišast ekki viš aš hįmarka arš žjóšfélagsins. Enda hafa engar ašrar žjóšir tekiš upp fiskveišistjórnarkerfi aš okkar fyrirmynd.

Mörg stęrri sjįvarśtvegsfyrirtęki eiga fisksölufyrirtęki erlendis. Žessi erlendu fyrirtęki kaupa afurširnar hér heim į fremur lįgu verš og selja svo erlendis meš miklum hagnaši. Śtgerširnar fį aflaheimildum śthlutaš fyrir smįaura frį rķkinu, kaupa aflann af sķnum skipum į hluta žess veršs sem fengist fyrir hann į markaši og greiša slķk smįnarlaun til fiskverkafólks aš jafnvel ķ atvinnuleysinu fįst Ķslendingar ekki til starfa. Žessi lįgi tilkostnašur og mikla aršsemi skżrir hvers vegna śtvegsmenn leggja höfuš įherslu į aš hafa allt į sömu hendi frį veišum til endanlegrar sölu erlendis.

Vegna žess įstands sem nś rķkir njóta fyrirtękin undanžįgu frį lögum um gjaldeyrisvišskipti. Žrįtt fyrir aš bśa viš žessi góšu skilyrši žį, vegna lįgs veršs į afuršum, er afkoman svo slök aš žessi fyrirtęki eru tekin silkihönskum ķ bankakerfinu. LĶŚ segir aš sjįvarśtvegurinn žurfi u.ž.b. 100 milljarša afskriftir. Varla er žaš ofįętlaš.

Kvótakerfinu var komiš į aš pöntun śtgeršarmanna. Į fiskižingi haustiš 1983 voru lögš drög aš kerfinu. Frumvarp til laga, ķ anda samžykkta fiskižings, var lagt fram 9.12.1983 og varš aš lögum 20.12.1983. Engar breytingar voru geršar į frumvarpi Halldórs Įsgrķmssonar ķ mešförum žingsins.

Langstęrsti hluti aflaheimilda er ķ höndum ašila sem fengu kvóta śthlutaš 1984. Sś fullyršing aš yfir 80% kvóta sé nś ķ höndum annarra ašila en fengu hann ķ upphafi skżrist ašallega af sameiningum fyrirtękja og breytingum į rekstraformi (kennitölubreytingum). Aš auki hafa oft į tķšum önnur sjónarmiš en hagkvęmni ķ śtgerš rįšiš įkvöršunum manna um aš auka kvótaeign sķna (Jón Steinsson hefur td. śtskżrt žetta vel).  

Žvķ er išulega haldiš fram aš meš auknum veišum muni verš į afuršum snarfalla. Žaš er aš sjįlfsögšu frįleit fullyršing. Mešalverš į mörkušum hér heima myndi vissulega lękka žar sem viš žyrftum aš fara aš selja afuršir į markaši sem borga ekki eins vel. En ólķklegt er aš žeir kaupendur erlendis sem hęsta verš borga muni greiša minna žrįtt fyrir aukna veiši. Aukin veiši į Ķslandi er sem dropi ķ hafiš į framboši fisks į heimsmarkaši.

Meš samningaleišinni er veriš aš festa ķ sessi forréttindi örfįrra og um leiš mannréttindabrot į öšrum. Jafnframt er veriš aš tryggja aš bankar og kröfuhafar fįi til sķn megin hluta aršsins sem fiskurinn skapar. Žvķ mišur viršist žaš vera į öllum svišum sem rķkisstjórnin tekur hagsmuni banka og fjįrmagnseigenda framyfir hagsmuni almennings.

Fiskvernd og vķsindi.

Til žess aš magnstżra fiskveišum (nota kvótakerfi) af einhverju viti žarf augljóslega aš vita žrennt. Stofnstęrš, vöxt og afföll. Ekkert af žessu er žekkt. Stofnstęršin er įgiskuš śt frį vķsitölu sem fundin er śt ķ togararalli og sett innķ ósannaša jöfnu sem įvallt er kölluš “stofnstęršarlķkan” žvķ žaš hljómar svo miklu betur. Inn ķ žessa jöfnu er svo settur nįttśrulegur dauši sem er gefin stęrš auk annarra įgiskašra og gefinna stęrša. Ekkert tillit er tekiš til vaxtahraša enda er śtilokaš aš vita hver vöxturinn veršur nęsta įriš žó svo nokkuš aušvelt sé aš finna hann śt aftur ķ tķmann (en žaš er ekki endilega žaš sem mįli skiptir)

Skip eru į stöšugum flótta undan žorski og svo hefur veriš sķšan ég hóf sjómennsku 1991. žaš segir okkur aš Hafró er aš męla skakkt. Ef aflasamsetning er ekki ķ samręmi viš śtgefin kvóta er augljóst aš kolrangt er męlt. Vęri einhver vilji til žess aš sannreyna nįkvęmni męlinga Hafró vęri žaš vandalķtiš m.a. meš žvķ aš lķta til raunverulegrar aflasamsetningar og svo hversu miklum kvóta er śthlutaš ķ hverjum stofni (mį lķkja žessu viš gross error check). Fiskimenn ęttu ekki stöšugt aš žurfa aš flżja žorskgengd eša aš standa ķ brottkasti og framhjįlöndun.

Aš auki er ekki vitaš hversu mikill raunverulegur įvinningur er aš žvķ aš byggja upp mjög stóran žorskstofn hér viš land žar sem śtilokaš er aš meta įhrif mjög stórs žorskstofns į višgang annarra stofna svo sem, żsu, ufsa, sķldar og rękju.

Nś į nżhöfnu fiskveišiįri eru žegar farnar aš berast sögur af śtgeršum sem eru farnar aš segja upp sķnum starfsmönnum. Į atvinnuleysiš er ekki bętandi. Žetta stafar fyrst og fremst af stórkostlegum nišurskurši į kvóta einu sinni enn. Żsukvótinn hefur veriš skorinn nišur į örfįum įrum um meira en helming. Žaš skorti ekkert į aš Hafró hęldi sér fyrir góšan įrangur ķ uppbyggingu żsunnar į įrunum 2003-2007. En žeir viršast ekki telja žaš sķna sök aš aflinn hrynji jafn skart aftur( enda er um nįttśrulega sveiflu aš ręša  rétt eins og žegar stofninn óx). Sannarlega mį segja aš stękkun żsustofnsins og svo hrun hans afsanni allar kenningar Hafró um aš žaš žurfi aš byggja upp stóran hrygningarstofn til žess aš tryggja góša nżlišun. Ķ żsunni leiddi risastór stofn til risa falls ķ stofninum.

Ķ kringum 1970 ruddust fiskifręšingar Hafró fram į sjónarsvišiš og lofušu stjórnmįlamönnum mun betri og jafnari afla yrši žeirra rįšgjöf fylgt. Į žeim tķma var įrlegur mešalafli um 440.000 tonn. Įętlunin snérist um aš friša 3 įra fisk og leyfa honum aš vaxa žar til hann yrši 4 įra og eldri. Skiljanlega féllu stjórnmįlamenn fyrir slķku kostaboši. Uppbyggingin hófst įriš 1972 žegar erlendum togurum var komiš śt fyrir 50 mķlur, möskvastęrš ķ botnvörpum var aukinn og jafnframt var gripiš til skyndilokanna til frišunar į smįfiski. Įriš 1976 varš annar įfangasigur ķ žessari barįttu meš tilkomu 200 mķlna lögsögu og skrapdagakerfis og svo loks įriš 1983 žegar kvótalögin voru samžykkt. Ešlilegt er aš spyrja um įstand žorskins į žessum tķma. Var žörf į žessari frišun? Žvķ var nś žannig fariš aš ķ lok hinnar grķšarmiklu “rįnyrkju” į įrunum 1950 til 1972 var stofninn ķ betra įstandi til aš višhalda sér en hann hefur vanalega veriš. 1973 įrgangurinn er talinn vera sį stęrsti nokkurn tķmann og sį sķšasti af stóru įrgöngunum til aš koma aš fullum žunga innķ veišina. 1976 įrgangurinn var lķka talinn grķšarlega stór og er jafnframt fyrsti stóri įrgangurinn sem naut frišunar. Hann koma aldrei fram ķ veišinni nema sem mešalįrgangur og eftirį var įkvešiš aš hann hafi aldrei veriš sérstaklega stór. 1981 og 1982 voru metaflaįr į Ķslandi, afli į vertķš sušvestanlands var um 115.000-135.000 tonn įrsaflinn fór ķ 460.000 tonn. Aflabrögš voru mun sķšri įriš 1983 m.a. vegna frišunarašgerša og ętisskorts. Žaš var tališ til marks um aš stofninn vęri kominn aš fótum fram og žvķ yrši aš bregšast skjótt viš. Ķ kjölfariš komu śtgeršarmenn kvótakerfinu į.

Eftir žessa stórkostlegu frišun og uppbyggingu ķ įratugi var kvótinn kominn nišur ķ 130.000 tonn įriš 2007. Enn er ekki spurt hvort forsendurnar séu réttar eša rangar. Ķ dag eftir aš kvótinn hefur veriš aukinn ķ 160.000 tonn erum viš ašeins 400.000 tonn frį settu marki!

Nżting nįttśruaušlinda.

 Ofveiši er ķ raun óskilgreint hugtak og ekki er vitaš um nokkurn fiskistofn sem hefur hruniš sökum veiša. Į žaš jafnt viš um žorskinn viš Nżfundnaland 1992, sķldina viš Ķsland 1968 eša fiskistofna viš strendur Evrópu ķ dag. Afar fįtt bendir til aš veišar hafi žar haft afgerandi įhrif. T.d. er algjörlega śtilokaš aš veišar eigi sökina į lęgri sjįvarhita eins og raunin var viš Nżfundnaland. Enn er mönnum samt tķšrętt um ofveiši og yfirleitt fylgir tali um ofveiši sś įlyktun aš ašrir en “ég” megi alls ekki veiša fisk.

Svo viršist sem aflamarkskerfinu hafi veriš komiš į sökum fįkunnįttu eša žį meš blekkingum. Sį rįšherra sem innleiddi kerfiš kom meš žvķ stórkostlegum aušęfum ķ hendur fjölskyldu sinnar og braut um leiš mannréttindi į žegnum landsins. Žessu mį trślega ašeins lķkja viš “Teapot dome” hneyksliš ķ Bandarķkjunum į 3. įratug sķšustu aldar. Munurinn er hins vegar sį aš Albert Fall innanrķkisrįšherra Bandarķkjanna fór ķ fangelsi (en okkar mašur fékk banka og fķnustu eftirlaun).

Nżting orkuaušlinda og fiskveišar eru gjörólķkar. Viš fiskveišar skapast umfram aršur vegna nżtingar aušlindarinnar į sama tķma og ekki er til fjįrmagn til žess aš virkja orkuaušlindir. Žvķ er meš öllu órökrétt aš ętla sér aš nota sömu reglur viš śthlutun réttinda til nżtingar į žessum aušlindum. Einnig eru žessar aušlindir ósambęrilegar hvaš žaš varšar aš vel er hęgt aš selja fiskiskip og bśnaš milli landa eša landshluta breytist forsendur ķ rekstri.

Žvķ mišur viršist Ķsland vera undir sömu sök selt og fjöldi annarra žjóša sem rķkar eru aš nįttśruaušlindum. Mannréttindi eru lķtils virt ķ žessum rķkjum, hagsmunaöfl véla meš aušlindir og misskipting og spilling er višvarandi. Žó ekki žurfi aš leita lengra en til Noregs til aš sjį hvernig rķkar nįttśruaušlindir séu nżttar žjóšinni til hagsbóta žį hafa ķslensk stjórnvöld leitaš lengra aš fyrirmynd, jafnvel allt sušur ķ Persaflóa.


En hvaš um mannréttindi į Ķslandi?

Ekki hefur enn veriš brugšist viš įliti mannréttindanefndar SŽ sķšan 2007. En stjórnvöld žykjast ętla aš lįta af mannréttindabrotum hér į landi (bara seinna samt, ętla aš koma meš įętlum um hvernig žau gera žaš ķ haust ). Mį lķta į komu Pillay sem įminningu fyrir stjórnvöld aš lįta af frekari brotum hér?
mbl.is Opinn fundur um mannréttindi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Atkvęšagreišsla og hvaš svo?

Ešlilegt er aš spyrja sig hvort óhętt sé aš kjósa um stjórn fiskveiša. Margir segja aš ekki eigi aš breyta žvķ sem aš vel gengur. Ašrir óttast stjórnleysi og ofveiši verši lög žessi felld śr gildi.

Hvaš mun gerast verši nśverandi lög um stjórn fiskveiša felld śr gildi? Ķ fyrsta lagi geta landsmenn veriš rólegir žar sem žetta žżšir ekki óstjórn og ofveiši. Ennžį yršu ķ gildi lög um veišar ķ fiskveišilandhelgi Ķslands og samkvęmt žeim er hęgt aš stjórna hvaša veišarfęri mį nota hvar og hvenęr. Jafnframt žvķ mį setja reglur um möskvastęrš og annaš er žurfa žykir. Žvķ žarf ekki aš óttast stjórnleysi. Aš auki mį geta žess aš žrįtt fyrir aš viš bśum yfir afar fullkomnum og afkastmiklum skipum žį er fiskiskipaflotinn oršinn ansi rżr svo sem sjį mį aš hve mikill kvóti er vannżttur įr eftir įr. Žess vegna hef ég engar įhyggjur af žvķ aš aš stofnar yršu ofveiddir žrįtt fyrir aš lögin yršu felld śr gildi.

 Žess ber lķka aš geta aš engin fiskistofn hefur veriš ofveiddur svo vitaš sé. Viti lesendur betur biš ég um upplżsingar um žaš. Žau dęmi sem oftast eru nefnd um ofveiši eru žorskurinn viš Nżfundnaland og hrun sķldarinnar viš Ķsland į 7. įratugnum. Hvaš varšar žorskin viš Nżfundnaland žį er vitaš aš žaš uršu miklar breytingar ķ nįttśrunni og fiskurinn hvarf, žrįtt fyrir aš ašeins hafi veriš veidd 20% af įętlašri stofnstęrš žar. Aflabrögš höfšu hinsvegar aldrei veriš betri en įriš “92 sem var sķšasta įriš sem veiši var stunduš žar og slķkt bendir sannarlega ekki til žess aš um ofveiši hafi veriš aš ręša. Annars bendi ég įhugasömum lesendum į sķšu Jóns Kristjįnssonar; fiski.blog.is. Sķldin okkar blessuš įtti aš hafa veriš ofveidd af 30 metra löngum bįtum meš fremur frumstęšum fiskleitartękjum, 6-700 ha vélum, žeir voru įn hlišarskrśfu og notušust viš afar litlar sķldarnętur. Žar voru heldur engin ummerki ofveiši. Sķldin kom eitt įriš og mokveiši var en įriš eftir kom hśn ekki. Ekkert nżtt viš žaš, svona er hśn dyntótt. Fjöldi skipstjóra sem voru viš veišar žarna segja auk žess aš žeir hafi heldur betur séš til sķldar žeir hafi bara ekki įtt möguleika į aš nį henni meš žeim bśnaši sem žeir réšu yfir. 

Ķ mķnum huga er enginn vafi į žvķ aš óhętt sé aš kjósa um lög žessi. Fjarri sanni er aš segja aš okkur vegni vel meš nśverandi stjórn fiskveiša. Śtgeršin į hausnum og aflaheimildir ķ lįgmarki. Žrįtt fyrir aš veišar gangi afar vel žį viršist "lķkan" (er reyndar bara jafna, en žaš hljómar betur aš kalla jöfnuna stofnstęršarlķkan) Hafró ekki verša vart viš žessa fiskgengd. Žvķ er óhętt aš segja aš illa hafi gengiš og engin įstęša til aš halda įfram į sömu braut.

Aš ógleymdu žį eru mannréttindi fótum trošin og ekki hirt um jöfnuš og atvinnufrelsi ķ landinu.

Nś fremur en nokkurn tķmann žurfum viš į aušlindum okkar aš halda.

Stöndum vörš um rétt okkar og aušlindir. Stöndum vöršu um atvinnufrelsi og jafnręši ķ landinu. Nś er um aš gera aš fara innį http://thjodareign.is  skrį sig į listann žar og krefjast atkvęšagreišslu um nśverandi kerfi. Stöndum saman og tryggjum yfirrįš žjóšarinnar yfir aušlindum sķnum. Žęr eru sameign okkar og į ekki aš framselja til einkaašila.


mbl.is Samfylkingin vill žjóšaratkvęši um fiskveišistjórnunarkerfiš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nś er lag.

Žaš er einfalt aš leyfa frjįlsar krókaveišar. Žį žarf ekki aš mismuna neinum og ekki aš eyša löngum stundum ķ aš velta fyrir sér śthlutun į heimildunum. Svo vęri sjįlfsagt aš rķkiš legši gjald į landašan afla og hefši žar meš einhverjar tekjur af žessu.

Žaš vęri allavega góš byrjun aš taka allar žessar fķfla takmarkanir af fyrirhugušum strandveišum. Óskiljanlegt aš leyfa handfęraveišar en jafnframt aš gera žęr eins óaršbęrar og hugsast getur meš kolvitlausum reglu.

En allavega er stjórnin į réttri leiš ķ žessu. Kemst žó hęgt fari (vonandi)


mbl.is Athugaš hvort hęgt er aš auka aflaheimildir
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Loksins góšar fréttir.

Žaš er full įstęša til aš óska Jóni Bjarnasyni og rķkisstjórninni til hamingju meš žetta. Gott aš žau létu ekki stöšva sig ķ žessu mįli. Višbrögš SA eru meš ólķkindum. Hvernig geta auknar aflaheimildir ógnaš stöšugleikasįttmįlanum? Žaš er augljóst hverra hagsmuna žau gęta.

Žaš er viš ramman reip aš draga fyrir rķkisstjórnina aš gera breytingar į žessu handónżta fiskveišistjórnarkerfi okkar. Ekki ašeins er viš LĶŚ aš eiga heldur lķka flesta žingmenn sjįlfstęšis og framsóknarflokks sem og SA og aš ógleymdu žį er Arnar Sigurmundsson formašur Landsamtaka lķfeyrissjóša en sem kunnugt er žį er hann einn haršasti kvótasinni landsins.

Margir hafa įhyggjur af žvķ aš kerfisbundiš sé veriš aš ofveiša stofninn. En hver getur sagt til um žaš hvaš mį veiša śr stofni af óžekktri stęrš? Hingaš til hefur žaš ekki gert okkur nokkurt gagn aš fara aš rįšum Hafró. Ég man ekki eftir mótmęlum LĶŚ vegna śthlutunar į skrįpflśru žar var rįšgjöfin 200 tonn og aflamark 920 tonn! Žaš er vķst heldur meira en 80%. Fiskveišiįrin 2000/2001 og 2001/2002 var veitt 30% og svo 50% umfram rįšgjöf ķ żsu allt meš velžóknun og vilja LĶŚ og žaš sem meira er aš žaš varš upphafiš aš mestu żsuveiši sķšan byrjaš var aš stjórna veišum hér viš land. Ķ kjölfar "ofveišinnar" žessi įr kom 2003 įrgangurinn sem er sį sterkasti sem viš höfum séš og hélt uppi żsuveišinni į sķšustu įrum. Reyndar afsannaši Hafró eigin kenningar ķ żsunni. Viš fengum risastóran żsustofn og žar meš stóran hrygningarstofn ķ żsu en allt kom fyrir ekki žaš žurfti aftur aš draga śr veišinni žegar “03 įrgangurinn datt śt. Semsagt stór hrygningarstofn žżšir ekki endilega góš nżlišun.

Mikiš ég hlakka til aš komast į skötuselsveišarnar ķ įr og į eftir aš greiša leigu til žjóšarinnar meš mikilli įnęgju. Žaš er gaman aš eiga bįt ķ dag:)

 Sżnum viljann ķ verki. www.thjodareign.is 


mbl.is Skötuselsfrumvarp aš lögum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ķ sjónvarpinu į žrišjudögum

eru virkilega skemmtilegir žęttir um Alfreš Elķasson og Loftleišaęvintżriš. Sķšasti žįttur af žrem veršur sżndur į morgun. Ég męli meš žvķ aš žeir sem misstu af žįttunum reyni aš komast yfir žį, žeir eru vel žess virši. Ķ fyrsta žętti var fjallaš um vištökur Flugfélags Ķslands žegar Alfreš og félagar komu heim meš sķna fyrstu flugvél. Flugfélagiš vildi tryggja aš žessir ungu menn fęru ekki ķ samkeppni viš sig. Ég fullyrši aš flugheimurinn vęri ekki svipur hjį sjón ķ dag tekist hefši aš stoppa žį Loftleišamenn af. Eša ef stjórnvöld hefšu sagt aš ķ žessu fįmenna og fįtęka landi myndu ekki tvö flugfélög bera sig og F.Ķ. hefši einkarétt, byggt į reynslu sķšustu įra, į öllu flugi į landinu en aš sjįlfsögšu męttu Loftleišamenn nżta sér atvinnufrelsi sitt og kaupa eša leigja flugleišir af Flugfélaginu. Ętli Loftleišir hefšu nįš flugi ef žeir hefšu žurft aš borga F.Ķ. 50%-80% af innkomu ķ leigu af flugleišum?

Žetta er fķnasta męting į fundinn fyrir austan og ekki aš undra. Fķnt vešur og gott tilefni til aš sżna sig og sjį ašra og veriš aš fjalla um mįl sem skiptir alla ķbśa landsins, ekki bara Eskfiršinga, miklu mįli. Ekki hef ég žó trś į aš allir 140 fundarmanna séu į móti breytingum į kvótakerfinu, andśšin viš kvótakerfiš hefur alltaf veriš mikil į landsbyggšinni. Ég hef litla trś į aš Eskfiršingum finnist kvótakerfiš svo ęšislegt. Aš vķsu skaffar Eskja góš störf viš uppsjįvarvinnslu en žeir leigja allan annan kvóta frį sér, hvert kķló. Ekki er stašan betri į Reyšarfirši žar sem varla nokkur śtgerš er lengur, ég held aš žaš sé ein trilla žar sem fęr fįeinum tonnum śthlutaš įrlega.

Žaš er mikiš um žaš fjallaš ķ įróšursstrķši žvķ sem nś fer fram hversu mikiš sé bśiš aš fjįrfesta ķ uppsjįvarvinnslu fyrir austan. T.d. hefur Grandi byggt upp glęsilega vinnslu į Vopnafirši og Ķsfélag Vestmannaeyja er meš öfluga vinnslu į Žórshöfn. Og okkur er sagt aš ķbśar žessara staša eigi aš óttast breytingar į kerfinu. En žaš er nś öšru nęr, žó aš kerfinu verši breytt fara žessar verksmišjur ekkert ķ burtu ķ žessum breytingum felst raunar aukiš atvinnuöryggi fyrir ķbśa žessara byggša. Eins og sjį mį į bolfiskvinnslu Eskju žį getur atvinnan horfiš bara af žvķ aš žaš hentar aš leigja eša selja burt kvótann. Enda eru mestu veršmętin ķ dag ķ kvótanum. Meš žeim breytingum sem fyrirhugašar eru munu veršmętin aftur verša ķ stafsmönnum, skipum og fasteignum. Og starfsfólk og fasteignir eru ekki bara leigt eša selt ķ burt, eru ekki bara tölur į blaši. Og ķ rauninni dettur engum ķ hug aš lattežambandi ķbśar ķ 101 kaupi til sķn allar heimildir, eša aš kvótinn fari upp til gušs. Heimildirnar hverfa ekki, viš hęttum ekki aš veiša og vinna fisk. Geti nśverandi handhafar kvótans ekki gert śt ķ nżju umhverfi žį verša örugglega einhverjir til žess aš taka viš og nżta hśsin og fólkiš. Mišaš viš hrįkasmķš Deloitte um įhrif fyrningaleišar žį fara aš vķsu margir į hausinn, enda létt verk og löšurmannlegt aš reikna ofurskuldsett fyrirtęki ķ žrot. Žar segir vķst aš žó ekki yrši innheimt nema 10 kr į kķló į žoli śtgeršin žaš ekki. Ég spyr žį hvort ekki sé kominn tķmi į aš fį nżja menn ķ greinina? Žaš fer illa meš hvaša grein sem er aš hafa slķkar hömlur į innkomu ķ hana og višgengst ķ sjįvarśtvegi.

En skiljanlega er fólk uggandi um sinn hag. Enda hóta śtvegsmenn öllu illu ef af žessu veršur. Hóta aš sigla flotanum ķ land. Hóta aš taka kostnašinn af leigu aflaheimilda af starfsfólki sķnu. Žeir eru raunverulega aš hóta žvķ aš stela launum starfsmanna sinna fįi žeir ekki sķnu framgengt. Ekki skrżtiš žar sem žeir voru svo fjandi nęrri žvķ aš takast aš stela aušlindinni af okkur. En žaš er svo sannarlega ekki gert rįš fyrir aš breytingar į kerfinu eigi aš kosta launžega kjaraskeršingu. Samningar eru ķ gildi og eftir žeim į aš fara og aš auki hefur samfylkingin į sinni stefnuskrį aš allur fiskur verši seldur į fiskmarkaši. Og žaš er mikil kjarabót fyrir sjómenn.

Ég fjallaši um žaš hér ķ annarri fęrslu ašeins nešar hvaš fyrningin raunverulega žżšir fyrir śtgeršina og er žvķ ekki aš endurtaka žaš.

Į žvķ er enginn vafi aš kvótakerfiš hefur algjörlega brugšist. Afli er brot af žvķ sem hann var įšur, skuldir śtgeršarinnar eru meiri enn nokkru sinni fyrri og allt logar ķ illdeilum. Hvaša įstęšu höfum viš til žess aš halda įfram į sömu braut?


mbl.is Fjölmenni į fundi um fyrningarleiš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Kvótaleiga.

Eins og ég hef įšur sagt tel ég žetta frumvarp einu afsökun fyrir veru Jóns Bjarnasonar ķ rįšuneytinu. Žrįtt fyrir aš žaš sé fjarri žvķ aš vera gott žį er žaš til mikilla bóta. Aušvitaš hefši hann įtt aš sleppa žvķ aš kvótabinda skepnuna.

Skötuselurinn stendur fjandi žvert ķ sjįlfstęšis- og LĶŚ mönnum. Žar snżst deilan ķ raun bara um eignarhaldi į kvótanum. Aflamark ķ skötusel hefur veriš flutt į milli skipa ķ miklu magni og svo dęmi sé tekiš af fiskveišiįrinu 06/07 žį var śthlutaš 3000 tonna aflamarki en 3138 tonn voru flutt į milli skipa. Žaš hefši nś veriš munur fyrir kvótahafana ef kvótinn žaš įr hefši veriš 4500 tonn. Žvķ er ekki forsvaranlegt aš śthluta žessu nśna byggt į aflahlutdeild. Hvaš varšar žau įform aš veiša 80% umfram rįšgjöf žį er žaš įn vafa mjög įbyrg įkvöršun hjį rįšherra. Ķ fyrsta lagi liggur alveg fyrir aš Hafró hefur engin gögn til aš byggja rįšgjöfina į en leggja til ķ varśšar skyni  aš ekki sé meira veitt en 2500 tonn. Žetta er bara skot śtķ loftiš hjį žeim. Žetta er augljóst merki žess aš stjórnvöld séu aš gera sér grein fyrir aš lķtiš er gefandi fyrir góš rįš Hafró.

Einar Kristinn sżndi enn og aftur śr hverju hann er geršur. Talaši fyrir hagsmunum stórśtgeršar en bar fyrir sig umhyggju fyrir einstaklingsśtgerš.  Sś takmörkun sem veriš er aš gera td. į geymsluheimild er bżsna įhugaverš. Aušvitaš dregur žaš śr hagkvęmni aš fį ekki aš flytja afla į milli įra. Einar K. jók žetta hlutfall fyrir fįeinum įrum vegna žess ósamręmis sem var ķ aflaheimildum og aflabrögšum. Žegar Hafró einu sinni sem oftar hafši tališ skakkt var ekkert samręmi ķ hvaš kom ķ veišarfęrin og žess sem var śthlutaš. Ķ žeirri lofgjörš sem į sér staš um hagkvęmni kvótans gleymist žaš nefnilega aš hagkvęmast er aš veiša žaš sem kemur hverju sinni ķ veišarfęrin. Žegar Hafró reiknar skakkt fara menn aš veiša meš mun meiri tilkostnaši žar sem žeir žurfa aš eltast viš fyrirfram įkvešna aflasamsetningu.

Ķ annarri frétt į mbl.is um sama mįl var žetta.

Einar K. Gušfinnsson, žingmašur Sjįlfstęšisflokks, gagnrżndi žaš haršlega aš ekki ętti aš eyrnamerkja fjįrmunina sem auknar fiskveišiheimildir muni skila ķ rķkiskassann sérstaklega ķ atvinnuuppbyggingu ķ sjįvarśtvegi į landsbyggšinni.

Skil ég žaš rétt aš hann sé aš stinga uppį aš śr žvķ aš nśverandi handhafar kvótans fįi žessu ekki śthlutaš skuli ķ gušs blessušum bęnum nota aurinn ķ rķkisstyrki žeim til handa? Žaš vęri gaman aš vita ķ hvaša verk ętti aš śthluta slķkum styrkjum.


mbl.is Segir frumvarpiš ógna stöšugleikanum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Takk Hafró.

Žetta er glęsilegt hjį Hafró. Sendu śt skip til aš finna lošnu og žeir fundu hana. Aušvitaš er śtilokaš aš žeir hafi męlt of lķtiš, žaš myndu žeir aldrei gera og žvķ er bara sénslaust aš leyfa veiši į meiru en 130 žśsund tonnum.

Burtséš frį žvķ hvort viš eigum aš  friša eša ekki friša lošnuna sem er allt annaš mįl žį vil ég vekja athygli į góšum įrangri hinna grķšarflinku fisktalningamanna Hafró.

Išulega hafa fręšingarnir kennt umframveiši, sem stjórnmįlamenn hafa heimilaš, um aš ekki hafi tekist aš "byggja" upp stofnana en hvaš lošnuna varšar žį er žvķ ekki fyrir aš fara. Žar hefur veriš haldiš fast viš žį reglu, sem aš vķsu er śt ķ loftiš, aš skilja eftir 400 žśsund tonn til hrygningar.

Žvķ mišur žį hefur žaš alls ekki gefist vel aš hlķta rįšgjöf Hafró. Žeir stofnar žar sem fylgnin viš žeirra rįš hafa veriš hvaš best eru; lošna, rękja, hörpudiskur og žorskur undanfarinn 15 įr. Og hvernig hefur tekist til? Hörpudiskveišar eru ekki lengur stundašar. Rękjuveišar eru vķšast bannašar en mjög takmarkašar veišar eru stundašar į śthafsrękju og ķ Arnarfirši. "Uppbygging" žorskstofnsins skilar ķ dag 150 žśs tonna įrsafla ķ stašinn fyrir 400-500 žśsund tonna afla fyrir uppbyggingu. Lošnan skilar litlu sem engu, ķ dag mį veiša 130 žśsund tonn en oft įšur voru veidd 700 žśsund tonn og žašan af meira. Sé žaš rétt aš lošnan geti nśna gefiš 8 milljarša žį sjįum viš hvaš 6 sinnum meiri veiši myndi gefa okkur.

Hrognkelsi er svo nytjastofn hér viš land sem Hafró hefur ekki veriš aš skipta sér af, sem betur fer. Žar er žaš bara nįttśran og markašurinn sem stjórna. Grįsleppusjómenn, žó skrżtnir séu į stundum, vilja helst ekki vera aš veiša fisk sem ekkert fęst fyrir. Žess vegna takmarka žeir sjįlfir veišina viš žaš sem markašurinn tekur viš. Ekki er aš sjį aš sś grįa žoli illa aš vera ekki undir handjašri Hafró, stofninn viršist vera ķ fķnu standi. Raunin hefur veriš sś aš žaš hefur veriš frjįls sókn ķ grįsleppu  mörg undanfarin įr. Žau leyfi sem til eru hafa ekki veriš nżtt svo žaš er einfaldlega markašurinn sem takmarkar veišina. Žaš er all svakalegt aš samkvęmt žessu fęr frjįls sókn mun hęrri einkunn en rįšgjöf Hafró.

Er ekki sjįlfsögš krafa aš menn sem lįtast vita hvaš er mikiš af fiski ķ sjónum upplżsi okkur um hvers vegna afraksturinn sé svona arfaslakur ķ dag? Hvaš hefur eiginlega gerst ķ lķfrķkinu? Žaš er ekki įsęttanlegt aš žeir segi bara aš žaš sé ekki hęgt aš veiša meira og śtskżri žaš ekkert frekar. Žaš er fįsinna aš kalla žaš įbyrga afstöšu hjį Jóni Bjarnasyni aš lofa žvķ aš veiša ašeins 20% af žvķ magni sem Hafró segir aš sé ķ hafinu, žaš veit enginn hve mikill žorskur syndir hér umhverfis landiš.

Ég er ansi hręddur um aš įstęšan fyrir žvķ aš lķtiš aš lošnu skili sér til hrygningar įr eftir įr sé ónóg veiši į žorski og öšrum fiski hér viš land. Lošna sem elst upp fyrstu tvö įrin fyrir noršan land sé einfaldlega étin įšur en hśn fer noršur ķ höf ķ ętisleit. Sé žaš reyndin žį er žaš hrikalegt slys žvķ viš megum ekki viš žvķ aš missa af žeirri orku sem lošnan flytur innķ lķfrķkiš hér viš land. Sem kunnugt er žrefaldar lošnan žyngd sķna žegar hśn fer ķ ętisleit noršur ķ höf. Hér er įgęt lesning um lošnu af sķšu Jóns Kristjįnssonar fiskifręšings http://fiski.blog.is/blog/fiski/entry/450703/.

 Hvaš sem žvķ öllu lķšur glešst ég meš sjómönnum og śtvegsmönnum aš mega loksins halda til veiša.


mbl.is Lošnan gęti gefiš 8 milljarša
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Setur fyrningarleišin śtgeršina į hausinn?

Jį aš minnsta kosti ef flotinn veršur bundinn viš bryggju ķ mótmęlaskyni.

Mér sżnist nś vera įkaflega létt verk aš reikna śtvegin ķ žrot eins og stašan er ķ dag. Stór hluti kórfélagana er nś žegar į hausnum.

 Sé žaš rétt aš ekki megi hrófla viš nśverandi kerfi įn žess aš setja greinina į hlišina, m.a.s bara žaš aš nefna breytingar setji allt ķ uppnįm segir okkur aš ķ raun séum viš oršnir fangar kvótakerfisins. Hafa žį vopnin heldur snśist ķ höndum okkar. Hvernig mį žaš vera aš grein sem bśiš hefur viš besta stjórnkerfi heims ķ 26 įr sé svo illa stödd? Getur veriš aš eftir aš hafa bśiš viš slķkan lśxus ķ aldarfjóršung žoli greinin ekki nokkra breytingu? Er žį ekki hugsanlegt aš kerfiš sé kannski ekki svo gott? Er žaš kannski rétt aš žaš séu bara grķnistar sem reka sjįvarśtveginn?

Žaš er helvķti hart aš hugsa til žess aš grķnistarnir hafi žį komiš okkur ķ skuldaįnauš erlendra sem innlendra lįnadrottna. Til hvers var veriš atast ķ Bretum og öšrum Evrópužjóšum į sķšustu öld ef śtkoman varš bara sś aš ķ staš žess aš žeir veiši fiskinn hér og sigli meš hann heim til sķn aš žį veišum viš nśna fiskinn sendum žeim hann og žeir hirša svo aršinn ķ formi vaxta? Er Ķslendingum alls varnaš?

Hefjist innköllun aflaheimilda į nęsta įri žį setur žaš alveg örugglega ekkert žokkalega vel rekiš fyrirtęki į hausinn. Verši 5% bošin upp og veršiš į kvótanum nįlęgt 20% af markašsvirši aflans eins og stendur til aš leigja skötuselsheimildirnar į žį žżšir žaš aš śtgeršin veršur aš borga 1 heilt prósent af tekjum ķ leigu. Annaš prósent įriš eftir. Ég hefši svariš fyrir aš bestu śtgeršarmenn ķ heimi fęru létt meš žaš.

Svo er žaš žessi makalausa fullyršing aš kórinn fari allur į hausinn, hśn bara stenst ekki. Hvernig ķ ósköpunum er hęgt aš halda annarri eins vitleysu fram žegar fólk er aš reyna aš ręša alvöru mįl? Setjum sem svo aš žrjś stęrstu fyrirtękin fari lóšbeint ķ žrot, sem ég vona svo sannarlega aš gerist ekki, žį losnar um 20% kvótans viš žaš. Žaš getur ekki annaš veriš en aš žaš gagnist žeim sem eftir standa. Allir ķ žrot fullyršingin er śt-śr-kś.


mbl.is Vara viš fyrningarleiš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hver į skötuselinn?

Fulltrśum LĶŚ fannst žetta vera fķn afsökun til aš hleypa starfi nefndarinnar ķ uppnįm. Fari endurskošunarnefndin ekki aš skila nišurstöšu žarf einfaldlega aš slķta henni og žį śtfęra stjórnvöld fyrningarleišina .

 En hvaš skötuselin varšar žį gildir alls ekki žaš sama um kvótasetningu hans og sumra annarra stofna. Rįšherra viršist ętla aš leyfa veiši į 4500 tonnum af skötusel į žessu įri. LĶŚ telur sig eiga fullt tilkall til žess magns. En tilfelliš er nś aš žegar skötuselurinn var kvótasettur var veišireynsla śtgeršanna um 1000 tonn og kvótinn var įkvaršašur 1500 tonn. Žaš var ekki um žaš ręša aš veriš vęri aš takamarka veišina. Nei žaš var veriš aš śthluta įkvešnum ašilum heilmiklum veršmętum.

Varšandi žį įkvöršun aš veiša 80% umfram rįšgjöf žį tel ég žaš mjög skynsamlegt. Rįšgjöfin byggir nefnilega ekki į neinum vķsindum eša gögnum. Hafró veit afar lķtiš um stofninn og męlir meš 2500 tonna takmörkun ķ varśšarskyni. Til hvers ęttum viš aš vera friša skötuselin? Eigum viš aš fara aš byggja upp risastóran skötuselsstofn meš frišunum? Hefur einhverjum tekist aš byggja upp stofn meš frišunum? Svariš er stutt og einfalt NEI. Enn sem komiš er hafa veišar ekki haft neikvęš įhrif į skötuselsstofninn og žess vegna į aš veiša hann. Viš höfum, rétt eins og brjįlęšingar, hlżtt rįšgjöf Hafró ķ 38 įr meš hrikalegum afleišingum. Viš skulum bara veiša žennan stofn įhyggjulausir.


mbl.is Skötuselur truflar enn störf sįttanefndar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband